Matavimo planą rašau prieš atidarydamas Tag Manager. Jei pradedu nuo žymos, konteineris prisipildo greičiau nei per savaitę, o ataskaitoje lieka trys pavadinimai tam pačiam pirkimui. Vienas lapas — ne metafora: lentelė su stulpeliais, kurią galiu atspausdinti arba įsiklijuoti į bendrą aplanką. Jei planas netelpa į vieną ekraną be slinkties, įvykių per daug. Tada kertu, kol lieka tai, ką tikrai skaitysiu antradienį.
Šis įrašas yra ta procedūra, kurią kartoju kiekvieną kartą, kai sistema „jau veikia“, bet niekas negali pasakyti, kuris įvykis reiškia užsakymą. Skaičių apie augimą čia nebus. Bus stulpeliai, taisyklės ir klaidos, kurias randu dažniausiai.
Pirma stulpelį — tikslą, ne įvykį
Pradedu nuo sakinio, kurį galima patikrinti po 7 dienų. „Noriu matyti, iš kur ateina užsakymai“ — per platu. Tinku: „Noriu kas antradienį matyti apmokėtų užsakymų skaičių ir palyginti jį su el. parduotuvės žurnalu ± 3 %.“ Antras sakinys jau padiktuoja, ko neskaičiuosiu: krepšelio peržiūrų, iššokančių langų, kiekvieno mygtuko paspaudimo. Tie dalykai gali būti naudingi vėliau. Dabar jie tik triukšmas.
Tikslą skaidau į ne daugiau kaip penkis sprendimus, kuriuos žmogus gali priimti per savaitę. Jei sprendimų dešimt, ataskaita vėl taps muziejumi. Prie kiekvieno sprendimo rašau vieną pirminį įvykį. Antriniai — parametrai, ne atskiros eilutės. Pavyzdžiui, „pirkimas“ yra įvykis, o „mokėjimo būdas“ — parametras. Jei abu padarau įvykiais, vėliau lyginsiu kriaušes su krepšiais.
Paslaugų verslui tikslas dažnai skamba kitaip: „Noriu matyti, kiek užklausų tą pačią savaitę pateko į kalendorių.“ Tada pirminis įvykis yra ne forma, o įrašas kalendoriuje arba būsenos keitimas. Formos pateikimas be tolesnio žingsnio man yra pusė matavimo. Jį fiksuoju, bet nelaikau savaitės tiesa.
Tikslą peržiūriu kas 90 dienų, net jei sistema „veikia“. Per tą laiką keičiasi tai, už ką žmogus iš tikrųjų atsako: sezonas, asortimentas, forma, kurią kas nors perrašė. Jei tikslo neperžiūriu, planas saugo seną savaitę. Datos stulpelis čia yra ne puošmena. Be jo ketvirtį baigiu su lentelę, kurią visi gerbia ir niekas neskaito.
Pavadinimų taisyklės, kurias laikau griežtai
Įvykio vardą rašau mažosiomis, su pabraukimu, be lietuviškų raidžių konteineryje. Lietuviškai palieku aprašymą gretimame stulpelyje. Taip išvengiu to, kad vienas žmogus rašo Pirkimas, kitas — purchase, trečias — order_ok. Vardų rinkinys trumpas: veiksmažodis_objektas. view_item, add_to_cart, begin_checkout, purchase, generate_lead, book_meeting. Jei reikia šešto veiksmo, klausiu, ar jis keičia antradienio sprendimą. Dažniausiai — ne.
Parametrams taikau tą patį žodyną visose vietose: GA4, skelbimų paskyrose ir lentelėje. value visada ta pačia valiuta. transaction_id visada tas pats raktas, kurį matau ir parduotuvėje. Jei ID generuoju skaitiklyje, o ne imu iš sistemos, sutapimo lygis vėliau subyra. Tai ne stiliaus klausimas. Tai raktas, be kurio negaliu pasakyti, ar du įvykiai yra tas pats užsakymas.
Draudžiu sinonimus. Jei „užklausa“ ir „lyderis“ reiškia tą patį, palieku vieną žodį ir jį aprašau. Jei reiškia skirtingus dalykus — aprašau skirtumą vienu sakiniu: užklausa yra forma, lyderis yra užklausa su telefono numeriu. Be to sakinio po mėnesio niekas nebeatsimena, kodėl skaičiai skiriasi 12 įrašų.
Kas atsako, kai eilutė nutrūksta
Kiekvienai eilutei skiriu savininką. Ne „rinkodara“, o vardą arba rolę, kurią galiu parašyti laiške. Savininkas atsako į tris klausimus: ar įvykis vis dar reikalingas, ar pavadinimas nepasikeitė, ar testas darytas po paskutinio diegimo. Jei savininko nėra, eilutę po 30 dienų išimu iš plano. Palikti „gal prireiks“ konteineryje reiškia mokėti už triukšmą.
Techninį diegimą ir turinio sprendimą skiriu. Tas, kas keičia mygtuko tekstą, nėra tas, kas keičia žymos trigerį — nebent tai tas pats žmogus, ir tada tai aiškiai parašyta. Dažniausia smulkaus verslo klaida: vienas žmogus daro viską ir nieko neįrašo. Tada po atostogų konteineris atrodo kaip svetima virtuvė. Planas ant lapo čia yra žemėlapis, ne biurokratija.
Prieigos — atskiras stulpelis. Žymiu, kur reikia skaitymo, o kur — redagavimo. Peržiūros nepradedu, kol nėra skaitymo prieigos prie skaitiklio ir žymų. Tai ne įtarumas. Tai laiko apsauga: 90 minučių pokalbio be paskyros virsta spėjimų sesija, o santrauka lieka tuščia.
Kur dažniausiai atsiranda dubliai
Dublį randu ten, kur tas pats veiksmas siunčiamas iš dėklo ir iš puslapio. Pirkimo padėka + duomenų sluoksnio įvykis + senas Universal Analytics reliktas. Trys šūviai, vienas krepšelis. Ataskaitoje savaitė atrodo „stipri“, kol neatidarau realaus užsakymų sąrašo. Tada skirtumas didesnis nei 3 %, ir aš stabdau bet kokią kalbą apie kanalą.
Antra vieta — formos. Vienas įskiepis siunčia generate_lead, kitas — form_submit, trečias dar ir konversiją skelbimuose. Planas turi eilutę „vienas šūvis vienam veiksmui“. Jei reikia siųsti į dvi sistemas, tai darau iš vieno taško, ne iš dviejų mygtukų. Trečia vieta — vidiniai paspaudimai: testuoju pats ir pamirštu filtrą. Tai jau higienos tema, bet planas turi langelį „vidinis srautas nuimtas: taip / ne“.
Ketvirta — pervadinimai be datos. Kas nors pakeičia purchase į order_complete, senos savaitės lieka su senu vardu, naujos — su nauju. Grafikas krenta, ir prasideda aiškinimasis, „kas nutiko rinkai“. Nutiko pavadinimas. Todėl plane keitimą žymiu data ir palieku seną vardą kaip alias bent 14 dienų, jei sistema tai leidžia. Jei neleidžia — rašau pastabą ataskaitoje, kad tos dvi savaitės nelyginamos.
Patikrinimo sąrašas
- Tikslas parašytas vienu sakiniu ir turi datą, kada jį peržiūrėsiu.
- Pirminių įvykių ne daugiau kaip penki; parametrai nelaikomi atskirais įvykiais.
- Vardai vienodi konteineryje, skaitiklyje ir lentelėje.
- Kiekviena eilutė turi savininką ir prieigos lygį.
- Nėra antro šūvio tam pačiam veiksmui (dėklas + puslapis + senas reliktas).
- transaction_id imamas iš sistemos, ne generuojamas žymoje.
- Paskutinis pakeitimas turi datą; savaitės su pervadinimu pažymėtos kaip nelygintinos.
Kartą per ketvirtį planą skaitau nuo galo. Pradedu nuo paskutinės eilutės: jei negaliu pasakyti, kada ją paskutinį kartą naudojau antradienį, žymiu kandidatu išėmimui. Tada einu į viršų. Taip išvengiama to, kad senos eilutės „saugo istoriją“, o konteineris auga. Istoriją saugo žurnalas su datomis, ne gyvas planas. Jei eilutė reikalinga tik ketvirčio ataskaitai, ją perkeliu į priedą ir iš savaitės lentos išimu tą pačią dieną.
Naują prašymą „dar vienos žymos“ priimu tik su sakiniu, kokį sprendimą ji keis per 7 dienas. Be to sakinio palieku laiške šabloną: tikslas, pirminis įvykis, savininkas, testas. Dažnai prašymas po šito šablono išnyksta. Tai ne biurokratija. Tai filtras, kuris saugo ± 3 % sutapimą nuo naujo dubens. Planas, kuris auga be filtro, po dviejų mėnesių vėl tampa konteinerio sąrašu, o ne savaitės įrankiu.
Planas nėra pažadas, kad ataskaita „veiks“. Tai susitarimas, ką laikau tiesa šį ketvirtį. Jei po 30 dienų eilutės neskaitau, ją išimu. Jei nori, kad šį patikrinimą atlikčiau kartu — žiūrėk Peržiūra 1:1.
Taisytas: 2026-10-14.